BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pasaulio karaliaus apartamentai :D

Suprasti tiesą, tai tapti nemirtingu

parašė: dtbiurger · 2010-10-09 · Nėra komentarų

Žmogus nori, kad jį atsimintų. Senovės graikai norėjo papulti į koliziejaus laukus, kad juos įamžintų statulos. Bet pasiekti nemirtingumą gali būdamas išmintingas. Tik iš mintingumas ir visiško proto pasiekimas suteikia nemirtingumą. Reikia suprasti kas yra visa ko pradžia. Jei žinai kas yra viso pradžia, tai žinai, kas yra dabar, kas buvo… O gal net suprasi kas bus? Mirtis yra neišvengiama, ir tik protingas žmogus tai supranta. Dėl ko mes gyvenam? Kad gautume žinojimą. Protas yra visa ko pradžia, ne materija. Yra Dievas, kuris viską sukūrė? Tai ne diedukas, kuris sėdi kažkur ten viršuj, mėlynam danguj. Dievas yra protas. Savo malda mes savo pasamonę koduojame, savo protą treniruojame, pasakome ko mes norime. Protas, mums patiems to nesuvokiant, valdo mus taip, kad gautume to ko meldžiame. Bet tik to kas įmanoma. Ar tai tiesa, ką aš kalbu? Tai mano nuomonė. Protingas žmogus tai priims kaip netiesą, bet jis skaitydamas pradės kalbėti su savimi, svarstyti, gal aš protingai kalbu. Bet gal ir ne… Suprasti yra šaunu, bet suprasti tiesą, tai nemirtingumo įgyjimas.

Rodyk draugams

→ Nėra komentarųKategorijos: Kita

Ir sulūžo traukinukas

parašė: dtbiurger · 2010-09-19 · 2 komentarai

Geraširdiškumas - tai svarbi vertybė. Geraširdis žmogus padeda kitiems, geraširdžio nereikia prašyti, jis pats pajaučia kada reikia padėti. Jis padeda bet kuriam ir bet kada. Tik kai kurie nepamato ar nepastebi, kad jis padeda ir net nepagalvoja atsilyginti geru. GERAŠIRDIŠKUMAS kainuoja. Tie kurie to nesupranta, tavęs, geraširdžio žmogaus, vieną dieną paprašįs pinigų už tai, kad pavežė tave iki parduotuvės, į kurią pats važiavo. Ir visai gal to net nesuprasdami, lengva širdim ir galvodami, kad jie teisūs pasakys: “Degalai kainuoja”. Tada ir susimąstysi, o kas nekainuoja. Esi geraširdis, daliniesi maistu, indais. Bet tai pasirodo nekainuoja, bet degalai kainuoja. Na ir keista. Geraširdis žmogus atleistų. Atleidi už tokias nesamones vieną kartą, du kartus…. Po truputėlį pamatai, kad tavim naudojasi, kad aplink tave pilna savanaudžių, kurie nevertina tavo gerumo, o paprašęs kitų gerumo tave patį išvadins susireikšminusį. Geraširdžiu sunku būti ne dėl to, kad būtų sunku padėti, bet dėl to, kad tu atiduosi ir iš tavęs dar atims. Bet gal kada geraširdžiams padės ne tas žmogus, kuriam jis padeda. Tačiau norisi, kad už gerą atsilygintų geru tie patys…

Ir sulūžo traukinukas,

Nes iškrito tekinukas,

Ir subiro jo ratukai,

Nes aplink jau daug šuduko…

Rodyk draugams

→ 2 komentaraiKategorijos: Kita

Banalu piktintis banalybe

parašė: dtbiurger · 2010-09-11 · 1 komentaras

Abejingumas vykstančiam laikui, sustojus apsižvalgyti galima… Paikos vertybės, kurios tau nieko nereiškia, nematant tau tave užvaldo. Tavo būsenų yra įvairių, asmenybių susipynusių viename taip pat… Bet tikroji bailė. Bailė, pasislėpusi už karžygių, už kitų. Ji reitai kada išlenda į dienos šviesą, nes jai reikia numatyti riziką. O yra du variantai: tave sutryps kaip sraigę, bandančią išsigelbėti arba tave visi mylės ir gerbs. Daug sraigių būna sutraiškitų po didelio lietaus. Taigi tikrajai asmenybei reikia perlipti ne tik per netikras jos pačios kopijas, bet ir per pačią save, sukaustytą grandinėmis ir įbetonuotomis kojomis širdyje. Bet pastangos ir rizika… Tam verta pasiryžti! Pasakai pasaulis gražus, bet tai banalybė. Tik pasaulis gražus dabar dėl mažų detalių, ne materijos aplink ir didelių užgriozdintų daiktų. Kas kopijai gražu ir madinga tas tikrajai ne. Bet ir tai jau  yra banalybė, kuri verčia piktintis. Bet ir piktintis banalybe jau tapo banalu…

Rodyk draugams

→ 1 komentarasKategorijos: Kita

Ten dangus ir žemė mūsų dvasią saugo

parašė: dtbiurger · 2010-06-07 · 2 komentarai

Pati šilčiausia diena žemėje. Angelas baltas širdį kutena. Daug džiaugsmo ir meilės pasauliui jauti viduj. Bet lyg traukinio bėgiais gyvenimas skuba. Guli ant šimtmečiais austo gintaro lopšio, saulė tave saugo ir šildo… Nenutylančios giesmės dangų liečia iš jų tyrų lyg krištolas lūpų. Saule, pasodink ant sparnų mano mažą pasaulį ir skraidink kur tu ryte pasitinki naują gyvenimą. Švieti tu man ir sukas valso ritmu drugiai danguj. Sudėsiu po mintį žodį ateities kartoms. Prikelsiu meilę iš sielos gludumos tau, mano mylima saule. Žolynai ir vėjas bus mano namai, kai mirsiu. Šoks ugnys ir balto vėjo vaiko debesys ant aukšto, kaip mano tikslas, kalno. Ten dangus ir žemė mūsų dvasią saugo… Ir ten mūsų dvasios susitiks amžiams….

Rodyk draugams

→ 2 komentaraiKategorijos: Kita

Pulti ar gintis?

parašė: dtbiurger · 2010-05-16 · 7 komentarai

Gulėdamas ir laukdamas tarp žemių ir purvo dažnai susimąstai. Ar lengva užgesinti ugnį. Tave padaro žudymo mašina. Ginkluotasis prieš ginkluotą. Gal jis nešaus į tave? Bet gali ir šauti. Jau geriau tai daryti pirmam… Baisu. Ir jis galvoja tą patį. Abu bijo, todėl šaudo vienas į kitą. Ar kada susimąstei kaip skaudu nužudyti žmogų? Žudymo mašina įsivažiuoja, jau nebeįsimini jų veidų, skausmo ir dejonių. Bet pirmieji kartai įstringa. Pirmieji mūšiai purvo, žemės ir kraujo klane. Tarp žmonių skausmo, tu maudaisi jų ir jų šeimų ašarose, žiūrėdamas į veidrodį vis dar matai juos, nors esi šiltuose namuose. Vaikai žaidžia, jų juokas ir džiaugsmo garsai dusliai aidi ausyse. Žmona kviečia tave. Tu ateini ir sėdi valgyti vakarienės, kitų kraujo ir ašarų vertos vakarienės.

Pulti ar gintis? Vis tiek mūšis ir žudymas…

Rodyk draugams

→ 7 komentaraiKategorijos: Kita

Tiesiog gyventi

parašė: dtbiurger · 2010-05-13 · 6 komentarai

Prisiminimai apie praeitį. Kai pasikeiti. Kai pasikeiti iš žmogaus, kuris nieko nestebi ir nemato, tik gyvena savo veiksme ir atoveiksmyje. Kur nėra ateities plano, nėra praeities analizės. Dabar, kai išlavinai protą ir suvoki pasaulį visai kitokį, nei manei būdamas dešimties metų ar dviejų. Bet juk galima jį lavinti ir toliau, ką tada suvoksi? Ar nebus baisu. Egzistencija. Jos suvokimas. Tas suvokimas pražudo žmogų. Prarandi optimizmą, svajones. Būni realistas, suvoki, kad gyventi yra nuobodu. Ne nesižudai, bet tai suvoki ir tau daug dalykų tampa nebeįdomūs. Svarbiausia yra svajoti. Svajoti apie ateitį ir kurti ją. Tokią kokios tau reikia, ir kurioje nebūsi įspraustas į rėmus. Kai tave įspraus į rėmus, tai bus tie patys egzistencializmo rėmai, kurie parodo pasaulio nuobodumą. Svajonės ir siekis iš miniatiūros padaryti kažką, kažką tokio, kas padėtų kitiem, sukeltų jiem šypsnį ar malonumą širdy. Bet to noro ne visiem duota. Be to noro negalėčiau gyventi, nes tada nebūtų ką čia ir veikti. Šalia visko vaikšto baimė. Baimė likti vienam, be draugų, iš miniatiūros sukurti kažką galingo ir didžio, būti herojumi, bet draugai. Ar gyvenime būsi laimingas, jei neturėsi draugų? Tu padėsi daugeliui žmonių, jie tau bus dėkingi, tave bus apsupę apsimetėliai, kurie norės gerovės, bet kaip tu pats. Žmogus smerkiamas susinaikinti pats save. Suvoki, kad gyventi nuobodu ir nieko nedarai arba turi noro pakeisti, padėti, bet prarandi draugus. Ir ten ir ten užvaldo liudesys, o vienišas liūtas tikrai liūdnas reginys. Yra išeičių? Nežinia. Kaip ir nežinia, kas sukūrė šį žodį “nežinia”. Gal tiesiog reikia negalvoti apie tai. Tiesiog gyventi :)

Rodyk draugams

→ 6 komentaraiKategorijos: Kita

Jis turi savo istoriją…

parašė: dtbiurger · 2010-04-26 · 1 komentaras

Esi buvęs miške? Oi ten kiek gali pamatyti. Konkorėžiai, ežiukai, o kiškiai? Na nežinau, tikriausiai, kad yra. Eini mišku, šypsais, dairais. O ar turi miškas istoriją? Och šaka, krentu ant kelių… Ko klupi bėgam!!! Stribai artėja. Griebk šautuvą. Šauk šauk sakau!!! Bėgam pogalais… Kas tau buvo ten prie to medžio? Nežinau keistas jausmas lyg būčiau grįžęs iš kažkur. Mačiau saulę… Ten buvo graži, žalia žolė, medžiai žaliavo, taip viskas gražu, taip pat kai buvau dar mažas… Sakai pakvaišau? Pats būtum matęs…. Na gerai gerai lendam po žeme, gal miegodamas dar susapnuosiu, man tai taip patiko. Kaip manai ar dar tai pamatysiu kada? Sakai pamatysiu, bet jie mus žudo vieną po kito. Aš jau miške 7 metai. Miškas ne toks koks buvo mano vaikystėje… Kylam!!! Kažkas viršuj… Tylėkit!!! Girdit? Atriedėjo granata. Dvi sekundės mirtinos tylos, mirtinas garsas. IR? Ir aš skrendu. Miškas buvo gražus, kai gimiau, bet gal mano vaikai tai dar pamatys. Net nežinau kaip jie atrodo. Jie jau manęs nebepamatys. Palikau juos mažus…

Ko ten klupi prie to medžio? Jau pririnkau grybų. Gerai gerai einam namo, čia ne šiaip miškas. Jis turi istoriją…

Rodyk draugams

→ 1 komentarasKategorijos: Kita

Esu nubėgęs iki Meksikos

parašė: dtbiurger · 2010-04-20 · 3 komentarai

Ding dong…. ding dong…. Groja nesustodamas mano telefonas. Kelkis kelkis kelkis… Taip taip žinau. Greitai valgau, kramtau ir ryju, rytinė muzika groja fone. Taip, praustis, būtinai. Kuprinė. Einu. Saulė jau pakilusi aukščiau, bet dar jos nematyti. Lipu kalnu. Šviesa stiprėja stiprėja ir štai ji išlenda . Dabar visas šviečiu, ji kaitina mane. Sustoju. Iškeliu aukštai aukštai rankas. Pasauli, aš tave myliu. Taip taip tave. Visus sunkumus ir gėrybes, kurias duodi. Bėgu, bėgu greitai, spardau akmenis, akmenukus. Bėgu išties greitai, mano plaukus plaiksto rytinis pavasario kvapas. Kvapas plaiksto? Taip!!! Kuo jis kvepia? Juk visi žino!!! Jis kvepia atgimimu, naujo pradžia, laimės pradžia. Galvoji ta laimė nepasibaigs? Pasibaigs, bet oi kaip negreit. Bėgu bėgu bėgu vidury gatvės. Mašinos sustoja, vairuotojai žiūri į mane nustebę, žmonės laukia stotelėse autobuso. Aš jiems mojuoju, jie man. Visi šypsomės ir padedame vieni kitiems. Štai štai jau nebetoli tik keli mėnesiai ir aš jau laisvas. Taip laisvas visam. Tada bėgsiu visą dieną, nubėgsiu į Meksiką. Ko ten aš nemates? Visko!!! Kai kartais jautiesi liūdnas ir trūksta kažko? Būna taip? Apsižvalgyk, nebendrauk su tais kas kelia liūdesį, nusišypsok kitiems. Jau laimingas? Kartais skrendu. Gerumas išaugina sparnus. Laimė visur. Niekas taip nenuramina ir nepriverčia šokti kaip žinai kas? Gėris :)

Rodyk draugams

→ 3 komentaraiKategorijos: Kita

Kai užsisėdi autobuse

parašė: dtbiurger · 2010-04-04 · 4 komentarai

Vakaras. Keli dideli žingsniai. Sustoju. Apsisuku. Nieko nėra. Einu. Sėduos. Apie ką žmonės galvoja sėdėdami autobuse… Pažiūriu į vieną žmogų į kitą ir mąstau. Na ką jie galėtų galvoti. Bobutė sunkiai įlipa į autobusą. Neranda bilieto, ieško, vyras jai liepia gerai pagalvoti kur pasidėjo ji tą bilietą. Na taip ji tikriausiai galvoja apie bilietą. Jauna mergina taip pat įlipa. Jos stilius nekoks, bet graži… žvilgteli į mane. STOP!!! Stop stop stop, ji žvilgtelėjo į mane. Ką ji pagalvojo? Apie mane? Ne, negali būti. Atsisėda lygioje linijoje su manim tik kitoje pusėje. Aš pasuku galvą į ją ir lange atsispindi jos veidas. Atsisuka! Aš nusisuku ir žiūriu pro savo langą, nuo jo atsispindi, kad ji į mane žiūri ir šypsosi. Kaip nejauku… Kelios stotelės ir ji išlipa. Žmonių mažėja mažėja. Ir švelnus balsas nutraukia mano mintis:

- Labas, kaip tik apie tave galvojau, įlipau, ir tu čia…

- Labas, prisėsk.

- Apie ką tu toks užsigalvojęs kažkoks?

- Pavasaris :)

Rodyk draugams

→ 4 komentaraiKategorijos: Kita

Pabaiga, o gal naujo pradžia

parašė: dtbiurger · 2010-03-31 · 4 komentarai

Linija. Pailga, besitęsianti raudona linija. Ir signalas pyyyyyypt. Signalas nenutrūksta. Jį išgirsti ir tau nutirpsta kojos. Lyg laikas sustotu ir nieko daugiau pasaulyje nevyktų. Čia tau nukrenta širdis iki kulnų, o kitoje pasaulio pusėje gimsta kūdikėlis. Stovi ir be reakcijos žiūri, ar laikas verkti? Pajunti savo širdies dūžius. Supranti, kad tu dar gyvas, kad dar reikia kovoti, jog yra dar kuo džiaugtis. Reikia tuo džiaugtis tuo, ką gauni, neliūdėti to ką prarandi ir nenuliūsti negavus ko nors. Linija ir signalas… aparate, ligoninėje. Bet būna ir širdyje, galvoje, kai užbaigi ką nors, kas yra skaudu. Viduj girdi tą čaižų ir nesustojantį signalą. Palieki žmogų ir girdi tai. Bet praeina laikas ir praeina tas garsas. Atrandi linksmų dalykų, apie blogus ir tave skaudinančius nebegalvoji, nors ir turint gal būtum laimingesnis, bet neturi. Neturėsi. Neerzini savęs. Ir taip ateina pabaiga daugelis sako, bet aš sakau kad taip ateina naujo pradžia.

Pabaiga

pypt ————————————

Pradžia

Rodyk draugams

→ 4 komentaraiKategorijos: Kita